(NE) sąmonės

Visa, kas mes esame, gimsta iš mūsų minčių. Savo mintimis mes sukuriame pasaulį. Buda

Mokykis, vaikeli, mokykis!” Tikriausiai ir Jūs prisimenate šią frazę. Ką ir kaip mokytis, paslaugiai nukreipia mokykla. Žinios, žinios ir dar kartą žinios – tokia štai giliai išmalta mokymosi vėžė. Pabaigėte mokyklą – dabar į universitetą. Dar žinių. Dar. Ir dar. Tapote bakalauru? Aha, dar galima mokytis. Tampate žinių magistru.

Per šitiek metų Jums įkala į galvą, kad mokymasis – tai žinios, o žinios – tai mokymasis. Madingas šūkis “Žinių ekonomika” dar labiau supančioja Jūsų blaivų ir racionalų protą. Suprantate, kad žinios – tai jėga. Tačiau kai reikia jas pritaikyti – bėda.

Kokia čia velniava? Tiek mokėtės ir nieko nemokat? Nesąmonė! Reikia darbinių įgūdžių, sakote Jūs. Ir esate teisus. Taip, iš tiesų. Padirbėjęs keletą metų, įgyjate ir jų. Esate ant žemiausio karjeros laiptelio. Norėtųsi kažko daugiau? Didesnio uždarbio, o gal net vadovauti. Dar geriau – direktoriauti. Pabandot. Suprantat, kad kažko nežinot.

Griebiatės knygų, seminarų. Nesąmonė! Pokyčių, kurių tikėjotės – nėra. O gal geriausia – savo verslą sukti ir laisvam kaip paukščiui būti? Nusiperkate knygų apie sėkmę, kaip tapti turtingu. Pasidalinat savo planais su kitais. “Nesąmonė!” – sukioja pirštą prie smilkinio Jums artimi žmonės. “Tai skirta tik išrinktiesiems, daug geresniems nei tu”.

Įsiterpsiu. Galvoju, kad jie yra teisūs. Pasiekimai skirti tik tiems išrinktiesiems, kurie sugeba atsipeikėti ir išlipti iš valdiškos mokymosi vėžės. Kurie atranda, kad lemiamą reikšmę turi tai, kokie mes esame, kaip valdome santykius su kitais žmonėmis ir pritaikome savo žinias. Kaip vertiname save ir kitus. Ar suprantame, kas vyksta su mumis ir apie mus. Kad be sąmonės, svarbi ir pasąmonė. Sutarimas su savim, vidinė ramybė…

Apie ką čia? Apie pasiekimus ir lyderystę. Apie verslą. Arba apie du žmones, kurių vienas turėjo daug žinių apie automobilius, o kitas buvo puikus vairuotojas. Jie norėjo sėsti į automobilį ir nuvažiuoti į savo Sėkmės ir Laimės miestą, tačiau negalėjo suprasti, kaip į jį patekti. Tad ko tokiu atveju vertos jų žinios ir įgūdžiai?

Arvydas Urbonavičius

P.S.: žmonės linkę sapnuoti atvirom akim. Nesąmonė? Paskaitykit apie lokį zoologijos sode. Reali istorija.

 Istorija apie lokį zoologijos sode

Kartą vienas zoologijos sodas, kuriame dirbo rūpestingi darbuotojai, o gyvūnai buvo laikomi artimomis jų natūraliam gyvenimui sąlygomis, gavo dovaną – didžiulį baltąjį lokį. Darbuotojai labai apsidžiaugė, tačiau jie nebuvo pasiruošę priimti naujoko, todėl nusprendė jam įrengti geras, vertas tokio gyvūno patalpas. Kol jos buvo įrenginėjamos, lokį apgyvendino laikiname narve.

Laikinasis būstas buvo tvarkingas, bet kiek ankštokas. Keletą mėnesių diena po dienos lokys vaikščiojo po jį ten ir atgal. Jis žengdavo tris žingsnius pirmyn, sustodavo priešais virbus, apsisukdavo, tuomet žengdavo tris žingsnius atgal, sustodavo ir vėl apsisukdavo. Pagaliau darbai buvo baigti. Ankstesnį narvą išardė. Lokį išleido į naują erdvų voljerą.

Gyvūnas apsidairė, kiek palūkuriavo, kad apsiprastų su nauja aplinka. Tuomet žengė tris žingsnius pirmyn, stabtelėjo… Apsisuko, žengė tris žingsnius atgal, stabtelėjo, apsisuko… Per tą laiką jis savo viduje jau buvo spėjęs susiręsti tvirtą narvą.

Kokius narvus jau yra surentęs Jūsų neva blaivus ir racionalus protas? Ar kada nors susimąstėt?

Ar galvoji, kad gali, ar kad negali – abiem atvejais esi teisus. Henry Ford

(Ne)sąmonė?

Autorius:
Arvydas Urbonavičius
Pasiekimų ir lyderystės klubo “Skrydis” vadovas
www.skrydis.org

 

Saviugda

Comments are closed.